MEDIJŲ EDUKACIJA

2017-08-30

Dalyvaujamojo ir praktinio mokymosi nauda MIR edukacijoje

Daugelis jaunų asmenų, užaugę ir didelę laiko dalį praleidę su medijomis, tokį gyvenimo būdą laiko savaime suprantamu. Jie puikiai orientuojasi virtualiosios erdvės labirintuose, pasitiki savo žiniomis ir gebėjimais, nuolat kuria, dalinasi, bendrauja, tačiau jų žinojimas ir medijų raštingumas yra gana paviršutiniškas. Praktinio mokymosi esmė – tai žinojimo ir gebėjimų ugdymas per patirties transformaciją, stebėjimą, reflektavimą, apibendrinimą ir abstrakčių samprotavimų formulavimą. Tokia mokymosi prieiga yra geriausias būdas teorines žinias sujungti su praktine veikla, motyvuoti besimokančiuosius ir juos įtraukti į MIR ugdymo procesą (Taylor, Fransman, 2004). Dalyvavimu ir praktiniu mokymusi grįstas žinojimas pripažįstamas fundamentaliu MIR edukacijos principu, kuriuo turėtų vadovautis ugdymo proceso dalyviai (Martens, 2010).

Medijų raštingumo mokymuose gali būti naudojamos įvairios ugdymo metodikos ir priemonės, pvz. pranešimai, seminarai, konferencijos, diskusijos, intervencijos, simuliacijos, kūrybiniai projektai ir kt. Plačiausiai naudojami praktinio mokymosi metodai – kūrybinės dirbtuvės, žaidimai ir simuliacijos.

Kūrybinės dirbtuvės – tai praktinės veiklos principu vykdoma MIR edukacija, skirta įvairių medijų panaudojimui prasmingai komunikacijai ir saviraiškai. Medijų produktų kūrimas skatina kūrybiškumą, problemų sprendimą, lankstumą, bendradarbiavimą, reflektyvumą, kt. Šių pedagoginių praktikų esmė – patyriminis mokymasis, kuris integruoja žinias bei praktinius įgūdžius medijų produktų kūrimo procese. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka pedagogui, kurio patarimai kūrybinio proceso metu yra itin reikšmingi, taip pat besimokančiųjų motyvacijai ir įsitraukimui bei jų sąveikai su kitais kūrybinio proceso dalyviais. Tokių užduočių metu ugdomi ne tik techniniai  įgūdžiai (naršyti internete, filmuoti, fotografuoti, redaguoti), kūrybiniai gebėjimai (scenarijaus sukūrimas, garso, vaizdo ar specialių efektų parinkimas), bet ir analitiniai gebėjimai (planuoti, reflektuoti, krititškai vertinti, palyginti, apibendrinti) bei socialinės kompetencijos (dirbti komandoje, bendradarbiauti, diskutuoti, ieškoti sprendimo). Tokiu būdu kūrybinės dirbtuvės įtraukia besimokančiuosius į realaus gyvenimo situacijas (Hobbs, 2010).

Žaidimai – tai žaidybinės mokymosi priemonės ir veiklos, kurios lavina vaizduotę, kūrybiškumą, sprendimų priėmimo ir kitus gebėjimus, skatina reflektyvų mąstymą apie pasirinkimus ir jų galimas pasekmes (Hobbs, 2010). Žaidimo technikos, itin populiarios dėl šviečiamojo-pramoginio turinio ir dalyvių įsitraukimo į veiklą, gali būti naudojamos labai įvairiose aplinkose: rinkodaroje, darbuotojų mokymuose, specialistų rengime, karjeros planavime, kalbų mokymesi, socialinių paslaugų sferoje.

Žaidybinių praktikų pritaikymas nežaidybinėms aplinkoms apibūdinamas žaidimizacijos sąvoka (Singh, 2012; Huotari, Hamari, 2014). Labiausiai paplitusi žaidimizacijos forma yra kompiuteriniai vaizdo žaidimai. Pastarieji puikiai pasitarnauja žaidėjų itraukimui į žaidybinę veiklą – žaidėjai mielai įsitraukia į žaismingą veiklą, savanoriškai investuoja laiką pasirinkto skaitmeninio personažo įgūdžių tobulinimui, reikalingų taškų rinkimui, kad būtų pasiektas galutinis tam tikro žaidimo tikslas (Beniušis, 2016). Šiame procese reikalingos ir sykiu ugdomos tokios savybės, kaip: atkaklumas, kūrybiškumas ir kantrybė, siekiant užsibrėžto tikslo, kurios yra esminės mokymosi procesą užtikrinančios prielaidos. Todėl žaidimizacija suvokiama kaip vienas iš būdų kelti besimokančiųjų motyvaciją ir siekti efektyvesnio mokymosi proceso. Taip pat svarbūs bendravimo, komandinio darbo gebėjimai, lavinamas erdvinis ir strateginis mąstymas.

Simuliacijos – tai žaidybinės formos MIR ugdymo priemonė, suteikianti dalyviams galimybę interpretuoti ir modeliuoti realaus gyvenimo situacijas, susijusias su medijų industrijų veiklos principų ar medijų auditorijų bei medijų vartojimo analize. Besimokantiesiems įprastai daug lengviau yra pasinerti į eksperimentinę veiklą ar stebėjimą negu mokytis klausant ar skaitant, todėl tokios simuliacijos dažniausiai sutinkamos gana palankiai. Simuliacijos suteikia galimybę dalyviams įsitraukti į supaprastintas realaus gyvenimo situacijas ir skatina jas geriau suprasti. Tai dinamiškas mokymasis, kurio metu plėtojama turima patirtis, lavinama vaizduotė, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas ir priimti sprendimus.