MEDIJŲ EDUKACIJA

2017-09-04

Europos Sąjungos politika ir veiksmai medijų raštingumo atžvilgiu

Pradedant kalbėti apie Europos Sąjunga, būtina paminėti, kad Europa reaguoja į besikeičiančią situaciją ir pabrėžia medijų raštingumo poreikį kaip sąlygą demokratijos vystymuisi ir įrankį kovoje su propagandą. Medijų raštingumas suvokiamas kaip turintis skėtinę išraišką – į jį įeina visos technologijos, taip pat ir pažintiniai, socialiniai, pilietiniai, kūrybiniai sugebėjimai, leidžiantys prieiti prie medijų, turėti kritinį mąstymą jų atžvilgiu. Šie sugebėjimai suteikia galimybę piliečiams dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime, taip pat būti aktyviems demokratijos procese. Medijos suvokiamos ir plačiąja prasme – tai televizija, radijas, spauda. Medijų raštingumas turi skirtingą reikšmę skirtingose šalyse ir yra dinamiškas. Skaitmeniniai įgūdžiai, kurie yra susiję su skaitmeniniu raštingumu ir minimi Skaitmeninės Vieningos Rinkos Strategijoje, yra vienas iš medijų raštingumo komponentų. Plačiau apie pačią Strategiją ir su ja susijusias naujienas galima rasti internetiniu adresu https://ec.europa.eu/commission/priorities/digital-single-market_en

Europos Sąjunga nuolatos stebi situaciją ir augantį domėjimąsi medijų raštingumu. Trys pagrindinės priežastys, kurios stipriai susijusios tarpusavyje, paaiškina šį augantį domėjimąsi. Toliau kiekviena bus aptarta plačiau.

  1. Medijų raštingumas yra būdingas klestinčiai demokratijai.
  2. Medijų raštingumas yra būtinas atsakas besikeičiančiam ir vis labiau sudėtingam medijų „klimatui“.
  3. Pastaruosius mėnesius medijų raštingumas yra elementas diskusijose apie kovą prieš radikalizmą, politinės propagandos neutralizavimą ir fundamentalių teisių skatinimą.

Demokratija savo apibrėžimu reikalauja gerai informuotų piliečių dalyvavimo. Piliečiai gauna informaciją per medijas. Sąsaja su medijomis turi būti kritinio mąstymo kontekste. Tai reikalauja turėti žinių apie medijas, jų veikimą ir kaip medijų žinutės yra sudaromos. Medijų laisvė ir pliuralizmas taip pat yra būtina sąlyga klestinčiai demokratijai. Pilietis gali būti gerai informuotas tik tada, jei medijos veikia aplinkoje, kur yra užtikrinama laisvė ir pliuralizmas. Europos Komisija su Europos Parlamento parama finansuoja keletą projektų, kurie prisideda prie medijų laisvės ir pliuralizmo. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga finansuoja medijų laisvės pažeidimų  stebėjimą ir žymėjimą Europos Sąjungoje ir projektą, siūlantį pagalbą žurnalistams, susiduriančiais su grėsmėmis. Politiniais terminais, medijų raštingumas, medijų laisvė ir pliuralizmas eina išvien, stiprindami ir papildydami vienas kitą. Stiprus ryšys tarp medijų raštingumo ir demokratijos suteikia rėmus Europos Sąjungos įsitraukimui į šią sritį. Europos Sąjungos antras straipsnis užtikrina demokratijos vertybių puoselėjimą, o medijų raštingumas yra įrankis piliečiams įgyti kritinį mąstymą ir tapti aktyviais demokratijoje.

Skaitmeninė revoliucija ir besikeičiantis piliečių elgesys, požiūris keičia medijų „klimatą“. Kiekvienas iš mūsų yra patyręs, ką reiškia skaitmeninė revoliucija praktikoje: mobilieji įrenginiai, pasiekiamumas visur ir visada, daugiau turinio audiovizualiniame formate. Mes taip pat patyrėme, kaip skaitmeninė revoliucija pakeitė mūsų požiūrį: mes ne tik pasyvūs medijų turinio gavėjai, bet ir medijų turinio kūrėjai ir medijų šaltiniai per įsitraukimą į socialines medijas. Be to, mes gauname naujienas per socialines medijas vis labiau nei per tradicinius kanalu; tai ypač pastebėtina kalbant apie jaunąją kartą. Pasak Skaitmeninio Naujienų Pranešimo 2016 iš Reuters Žurnalistikos Studijų Instituto, pusė iš jų atrinktųjų naudojasi socialinėmis medijomis kaip naujienų šaltiniu kiekvieną savaitę. Maždaug vienas iš dešimties įvardijo tai kaip pagrindinį šaltinį. Daugiau nei ketvirtadalis 18-24 metų amžiaus jaunų žmonių įvardijo socialines medijas (28%) kaip pagrindinį naujienų šaltinį labiau nei televiziją (24%) pirmą kartą. Šis pokytis toks radikalus, kad net medijos pasitiki kaip naujienų šaltiniu tuo, ką socialinėse medijose pasidalina individualus pilietis. Šis šaltinių daugėjimas atneša daug naujos informacijos, galimybių ir inovacijų, bet tap pat reikalauja kritinio mąstymo ir tikrinimo įrankių. Europos Komisija tai pat finansuoja du tyrimų projektus, „Reeal“ ir „In Video Veritas“, kurių tikslas – padėti profesionaliems žurnalistams patikrinti socialinių medijų šaltinius. Kitas žingsnis būtų padaryti šiuos profesionalius tikrinimo įrankius prieinamus socialinių medijų veikiamiems piliečiams. Skaičiavimai patvirtina, kad beveik kiekvienas iš mūsų patyrė skaitmeninę revoliuciją ir besikeičiantį medijų „klimatą“.

  • Beveik trečdalis europiečių naudoja socialinius tinklus kiekvieną dieną arba beveik kiekvieną dieną. 15-24 metų amžiaus grupėje trys iš keturių naudoja socialines medijas kiekvieną dieną.
  • Auganti audiovizualinio turinio pasiūla. Mobilių video judėjimas reprezentuoja 55%  visų mobilių duomenų judėjimo. Apskaičiuota, kad iki 2019 metų skaičius augs iki 75%.
  • Medijų paslaugų vartojimas, kuris nėra redakcijos tiekėjų atsakomybė,  taip pat ant pakilimo. 400 valandų trukmės video įrašų yra įkeliama į YouTube kiekvieną minutę.

Kompleksinė aplinka negali būti palaikoma vien reguliavimo. Reguliavimus turi būti papildytas priemonėmis, kurios įgalina naudotoją būti kritišku jo arba jos informacijos šaltiniams ir medijų turiniui. Šiame kontekste viešų paslaugų medijų kompanijos yra pagrindinės medijų raštingumo žaidėjos. Jos turi privilegijuotą padėtį pasiūlyti piliečiams medijų raštingumo šaltinius. Daugeliui iš jų tai netgi yra teisinė užduotis, įeinanti į pareigas. Besikeičiantis medijų „klimatas“ taip pat meta iššūkį tradiciniams medijų verslo modeliams. Patikimos medijos susiduria su sunkumais ieškant naujų finansavimo šaltinių. Galbūt vienas iš sprendimo būdų yra užtikrinti piliečių išsilavinimą palankios medijų kokybės veikimui ir didinti tikimybė, kad jie prisidės arba seks kokybiškas naujienas ir profesionalių žurnalistų nuomones.

Medijų raštingumas yra diskutuotinas dėl savo ryšių su „karštomis“ temomis: kova su radikalizmu, neapykantos kalbos internetinėje erdvėje, fundamentalių teisių skatinimas. Medijų raštingumas taip pat matomas kaip įrankis, leidžiantis piliečiams atpažinti ir apsiginti nuo politinės propagandos. Dabar, kai kiekvienas pilietis su mobiliu ryšiu prie socialinių medijų yra naujienų šaltinis ir gali kurti „madingas temas“, yra svarbu, kad kiekvienas iš mūsų lavintų kritinį mąstymą Vienas iš svarbiausių kriterijų sprendžiant ar plėtoti ar demaskuoti socialinė žinutę yra pagarba ES Fundamentalioms Teisėms ir bet kokių stereotipų vengimas. Šiuo atveju medijų  raštingumas reiškia pilietinės atsakomybes prisiėmimą už prisidėjimą prie kultūros, įskaitant toleranciją ir pagarbą internetinėje erdvėje.

Europos Komisija turi tris vaidmenis medijų raštingumo atžvilgiu. Visų pirma, ji akcentuoja, dokumentuoja ir tęsia gerąją praktiką medijų raštingumo srityje. Antra, Europos Komisija palengvina kontaktavimą tarp tarpininkų ir valstybių narių. Trečia, ji sukuria sinergiją tarp skirtingų ES politikų (ang. policies) ir medijų raštingumo iniciatyvų. Daugelis ES vidaus politikų yra susiję su medijų raštingumu. Apačioje apibrėžta naujausios arba ateities veiklos, kurios yra susijusios su medijų raštingumu.

Medijų raštingumas buvo paminėtas ES medijų raštingumo ir pliuralizmo aukšto lygio grupės pranešime (High-Level Group on Media Freedom and Pliuralism) 2013-aisiais (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/high-level-group-media-freedom-and-pluralism) . Medijų raštingumas yra vienas iš rodiklių medijų pliuralizmo kontrolėje (Media Pliuralism Monitor). Tai pasitarnauja potencialių rizikų medijų pliuralizmui valstybėse narėse atpažinimui.  Tyrimų projektas „Reveal“( https://revealproject.eu/ ) plėtoja IT tikrinimo įrankius žurnalistams, kai socialinės medijos yra naudojamos kaip naujienų šaltinis. Projektas „In Video Veritas“ (http://www.invid-project.eu/ ) sukuria platformą, teikiančią paslaugas svarbių video failų ir video turinio, skleidžiamo per socialines medijas, patikimumo ir tikrumo atpažinimui, nustatymui ir patikrinimui. 2017-aisiais metais spalio 23-27 dienomis vyks pirmosios tarptautinės dirbtuvės, skirtos multimedijų tikrinimui (http://www.invid-project.eu/invid-organizes-the-1st-international-workshop-on-multimedia-verification/ ) Medijų raštingumas yra Kūrybinės Europos Programos (Creative Europe Programme) (https://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/ )dalis. 15-tas Reglamentavimo straipsnis numato skatinti daugiašalį politikos bendradarbiavimą, sektoriaus (cross-sectoral strand) paramą, konferencijas, seminarus, politikos dialogus, įeinančius į kultūrinę ir medijų raštingumo sritį. Kūrybinė Europos Programa finansuoja filmų raštingumo projektus, skirtus plėtoti europietiškų filmų auditorijai.

2015-aisiais kovo 17d.  ES Švietimo Ministrų priimtoje Paryžiaus Deklaracijoje (http://ec.europa.eu/education/news/20150316-paris-education_en ) pabrėžiama vaikų ir jaunų žmonių gebėjimų kritiškai mąstyti ir nuovokumo lavinimo stiprinimo svarba tam, kad jie gebėtų suvokti realijas, atskirti faktus nuo nuomonės,  atpažinti propagandą ir nepasiduoti „smegenų plovimui“ ir neapykantos kalboms interneto ir socialinių medijų kontekste. Remdamasi Paryžiaus Deklaracija, ES suformavo darbo grupę, skirtą skatinti pilietiškumą, pagrindines laisvės vertybes, toleranciją ir anti-diskriminaciją per švietimą. Viena iš šios grupės diskutuojamų temų yra medijų raštingumas. Diskusijų išvados – rinkti gerąją praktiką kovojant su radikalizmu medijų raštingumo pagrindu. Europos Komisija pradėjo studijuoti interneto ir socialinių medijų poreikį jaunimo dalyvavimui ir darbui 2016-aisiais. Šios studijos žvelgia į socialinio ir pilietinio ugdymo temas jaunimo darbe, įskaitant neformalius mokymo metodus ir įrankius, kurie gali prisidėti prie naudingų įgūdžių ir kompetencijų vystymo. Jos ypač nagrinėja interneto, socialinių medijų ir naujų technologijų poveikį ir analizuoja jaunų žmonių dalyvavimo naujas ir alternatyvias formas šalia naujų būdų politiniams susitarimams ir sąveikoms. Skaitmeninių įgūdžių vystymas ir naujas medijų raštingumas yra šio tyrimo centre. Fundamentalių teisių seminaras (ang. collloquium), organizuotas lapkričio 17-18 dienomis Europos Komisijos, identifikavo medijų raštingumą kaip vieną iš fundamentalių  problemų pilietiniam ir politiniam dalyvavimui. Tai nustatyta kaip pagrindas Europos Komisijai tęst dialogą medijų raštingumo klausimu su skaitmeninėmis tarpinėmis jungtimis kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Google“. Dialogo tikslas – nustatyti veiksmus ir programas teikiamas su socialinių medijų funkcionavimo žiniomis ir supratimu.

Europos Sąjungos „Teisių, Lygybės ir Pilietybės Programos 2014-2015“  tikslai apima anti-diskriminacijos ir kovos su rasizmu, ksenofobija, homofobija ir kitomis netolerancijos formomis skatinimą. Kai kurie projektai finansuoti šios programos įskaitant medijų raštingumo veiksmus kaip projektas „Bricks against hate speech“( http://www.bricks-project.eu/ ). Šio projekto tikslas – kovoti su virtualioke erdvėje plintančiomis neapykantos kalbomis prieš migrantus ir mažumas per medijų raštingumą ir aktyvus virtualių vartotojų ir virtualaus turinio kūrėjų įtraukimas. Kitas projektas yra „Media against hate Project“. Trys tarptautinės medijų raštingumo dirbtuvės yra numatytos  2017-aisiais Austrijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Europos Komisija, kartu su fondu Connnecting Europe Facility, finansuoja geresnio ir saugesnio interneto paslaugų sritį ir Europos, ir nacionaliniu mastais. Nesaugus tinklas sukuria būtinybę įgalinti vaikus ir jaunus žmones įsisavinti gerus medijų įgūdžius ir pamokyti tėvus padėti vaikams ir jauniems žmonėms jiems naudojant virtualias medijas ir skaitmenines technologijas. Pabrėžiama, kad medijų raštingumas yra 21-ojo amžiaus prieiga prie švietimo. Jų interneto svetainė renka geriausias praktikas medijų raštingumo srityje vaikams ir jauniems žmonėms.

2016-ųjų birželio 14-ąją Europos Komisija pristatė sąrašą iniciatyvų, skirtų remti valstybes nares keliose politikos srityse, kad jos geriau galėtų sustabdyti smurtinį radikalizmą, vedantį link terorizmo. Vienas iš veiksmų yra medijų raštingumo per saugesnių interneto skaitmeninių paslaugų infrastruktūros skatinimas, finansuojamas jau minėto Connecting Europe facility fondo. Ši struktūra leidžia nacionaliniams saugesnio interneto centrams ugdyti žinias apie rizikas, su kuriomis vaikai gali susidurti virtualioje erdvėje, vaikų, tėvų ir mokytojų tarpe ir įgalinti juos tvarkytis su šiomis rizikomis. Kai kurie nacionaliniai saugesnio interneto centrai sureagavo į kylančias virtualaus radikalizmo problemas, kurių sprendimui tinkamu būdu reikia specialios kompetencijos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės saugesnio interneto centras išleido gidą kaip apsaugoti  vaikus nuo virtualaus ekstremizmo. Austrijoje, saugesnio interneto centras dirba prie projekto, skirto reguliuoti virtualų radikalizmą bendradarbiaujant su specialiomis organizacijomis. Švedijos saugesnio interneto centras plėtoja mokomąją medžiagą, kurios tikslas yra stiprinti paauglių gebėjimus permatyti propagandą.

Medijų raštingumas buvo paminėtas Audiovizualinių Medijų Paslaugų Direktyvoje, 47-ojoje konstatuojamoje dalyje ir 33-čiajame straipsnyje. 47-oji konstatuojamoji dalis pateikia siaurą medijų raštingumo apibrėžimą – tai įgūdžiai, žinios ir supratimas, kurie leidžia vartotojams efektyviai ir saugiai naudotis medijomis. Ten taip pat sakoma, kad medijų raštingumo vystymas turi būti skatinamas. 33-čiajame straipsnyje sakoma, kad ne vėliau nei 2011-ųjų gruodžio 19-ąją ir kas tris metus Europos Komisija turi pateikti direktyvos paraiškos pranešimą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Ekonominiam ir Socialiniam Komitetui ir, jei reikia, pateikti pasiūlymus jo pritaikymui prie audiovizualinių medijų paslaugų srities vystymo, medijų raštingumo lygio visose valstybėse narėse.

2016-ųjų gegužės 25-ąją dieną Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kaip tikslinti Direktyvą (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/revision-audiovisual-media-services-directive-avmsd ). Pasiūlymas buvo priimtas. Šis pasiūlymas pakeitė 33-iąjį straipsnį ir  taip pat pridėjo vieną naują (6a.1), kuris įvedė informacijos įpareigojimus tiekėjams. Priežastis, kodėl medijų raštingumas nėra minimas šiame pasiūlyme, turėtų būti suprasta taip, kas ES medijų raštingumo politiką realizuoja daug plačiau negu tik audiovizualinių medijų paslaugų kontekste. Medijų raštingumas turėtų apimti  visas medijas visais kanalais ir įvairias amžiaus grupes.

Medijų raštingumas ES užsienio politikoje. Medijų raštingumas, kaip įrankis kovoje su politinę propagandą ir dezinformaciją, sieja Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą. Rytų partnerystės strateginės komunikacijos veiksmų plane ES įsipareigoja dirbti su valstybėmis narėmis ir pagrindinėmis partnerėmis, ugdyti žinias apie dezinformacijos veiklas visuotiniu mastu. Pagal šį planą, ES valstybių narių ir partnerių valdžios turi priderinti medijų raštingumo veiksmus visais lygiais. ES gali remti šias pastangas suieškodama, dokumentuodama ir skatindama geriausias praktikas medijų raštingumo srityje. Medijų raštingumo projektai taip pat naudojami kaip įrankis demokratijos vertybių stiprinimui Pietuose.

2017-ųjų kovo 28-ąją dieną Eurpos Audiovizualinė Observatorija (European Audiovisual Observatory; EAO) paskelbė pranešimą pavadinimu „Mapping of media literacy practises and actionss in EU-28“. Tai buvo finansuojama Europos Komisijos. Studijų tikslas – pateikti visapusišką žvilgsnį į medijų raštingumo iniciatyvas Europoje. Plačiau – https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/reporting-media-literacy-europe

Europos Komisija paskelbė pasiūlymus bandomajam projektui „Medijų raštingumas visiems“ (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/pilot-project-media-literacy-all ) 2016-ųjų rugpjūčio 30-ąją su biudžetu 250 tūkst. EUR paskirtų Europos Parlamento. Europos Parlamentas planuoja išplėsti bandomąjį projektą. Bandomojo projekto tikslas – išbandyti veiksmus, skirtus kritinio mąstymo medijoms didinimui tarp visų amžiaus grupių piliečių ir patikrinti šių veiksmų tinkamumą ir naudingumą. 2015-aisiais Europos Komisija prisidėjo finansuojant konferenciją  „Media Meets Literacy“ Varšuvoje gegužės 21-22 dienomis. 2016-aisiais jii prisidėjo finansuojant ir organizuojant konferenciją  „Media Learning“ Briuselyje, „Second European Media and Information Literacy Forum“ Rygoje.

ES Medijų raštingumo ekspertų grupė susitinka kartą metuose. Paskutinis susitikimas vyko 2016-ųjų lapkričio 15-ąją. Skaidrės ir įrašai yra prieinami virtualioje erdvėje – https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/meetings-media-literacy-expert-group Buvo diskutuojama keturiomis temomis:

  1. Medijų raštingumas: koordinavimas ir sinergija su kitomis ES politiškomis per Europos Komisiją (Radikalizmo prevencija, fundamentalios teisės ir pilietybė, skaitmeniniai įgūdžiai, mokyklos ugdymas, jaunimo politika ir filmų raštingumas)
  2. Medijų raštingumas: tiltų statymas tarp medijų industrijos ir ugdymo sektoriaus kritinio mąstymo įrankių plėtojimui ir skleidimui
  3. Medijų raštingumass skaitmeninėje eroje: kaip įgalinti piliečius, kurie yra aktyvūs virtualiose platformose su kritinio mąstymo įrankiais?
  4. Medijų raštingumo praktikų žymėjimo pristatymas ES-28, paruošto Europos Audiovizualinės Observatorijos.

ES Medijų raštingumo ekspertų grupė taip pat figūruoja teikiant įvertinimą ir užtikrinant politikos susijusios su medijų raštingumu koordinavimą per Europos Komisiją.

Europos Komisija tęs geriausių praktikų keitimosi skatinimą ir rems politikos vystymo iniciatyvas. Taip pat bus teikiama didelė parama medijų raštingumui per Kūrybinę Europos Programą. Komisija taip pat rengia pranešimą apie medijų raštingumo lygius Europoje.

Šaltinis:

 

  • Nordicom. 2017. Citizens in a Mediated World. Borås: Exacta Print.

 

Šis straipsnis buvo rengiamas remiantis knyga „Citizens in a Mediated World‘, straipsniu „EU Policy and Actions Related to Media Literacy“, kurio autorė yra Mari Sol Perez Guevara, leidiniais „Global Media and Information Literacy Assessment Framework: Country Readiness and Competencies“, „Metaliteracy: Reinventing Information Literacy to Empower Learnes“, „Media and Information Literacy: Reinforcing Human Rights, Countering Radicalization and Extremism“. Taip pat buvo naudojama naujausia informacija iš interneto.