MEDIJŲ EDUKACIJA

2017-08-30

Naujienų raštingumas – dalyvavimo viešąjame gyvenime sąlyga

Medijų industrijų ir žurnalistikos lauko dinamika reikalauja iš visuomenės naujų kompetencijų ir gebėjimų, kurie užtikrintų jos aktyvų dalyvavimą viešajame gyvenime. Todėl reikšmingas vaidmuo tenka švietimo programoms ugdant tokias kompetencijas bei įgūdžius, kurie leistų visuomenės nariams įsitraukti į diskusijas, reflektuoti, kritiškai vertinti ir dalyvauti viešajame gyvenime. Piliečių įgalinimas reflektyviai ir kritiškai mąstyti yra svarbiausias medijų ir informacinio raštingumo (MIR) tikslas, kuris gali užkirsti kelią manipuliatyvioms intervencijoms ir propagandinės informacijos poveikiui.

Medijų raštingumas tarptautiniuose dokumentuose daugiausiai apibrėžiamas per individualias kompetencijas ir gebėjimus vartoti įvairius medijų kanalus bei produktus, suprasti ir kritiškai vertinti skelbiamos informacijos turinį, medijų daromą įtaką visuomenei bei komunikuoti, pasitelkiant įvairias medijų formas ir turinius (Perez Tornero, 2010). Atitinkamai išskiriami šie medijų raštingumo kompetencijų lygiai: (1) prieiga prie įvairių medijų kanalų ir jų vartojimas; (2) medijų produktų kūrimo principų bei technikų suvokimas; (3) kūrybiškas ir interaktyvus dalyvavimas medijų aplinkoje.

Tačiau medijų ir informacinio (MIR) ugdymo programų rengimas ir tikslų formulavimas reikalauja detalesnio ir specifiškesnio medijų raštingumo apibrėžimo. Pasak Potterio (2013), medijų raštingumą galima suvokti siaurąja ir plačiąja prasme. Siaurąja prasme medijų raštingumas aprėpia asmeninių tikslų ir interesų visumą, kuriais vadovaudamiesi naudojame medijas ir interpretuojame gaunamos informacijos turinį. Kuo aiškiau suvokiami tikslai, kokios informacijos ieškome ir kodėl, tuo daugiau pastangų įdedama į medijų ir informacijos paiešką. Kuo mažesnis asmeninis suinteresuotumas, tuo lengviau yra tapti medijų kontrolės, propagandos ir manipuliacijų objektu (Potter 2013). Medijų raštingumas gali būti skirtingas – paviršinis arba gilus. Įžymybių vardai, TV šou ir kitų programų pavadinimai, popmuzikos dainos žodžiai – tai paviršinio medijų raštingumo ženklai; giluminiam raštingumui yra svarbus struktūrinių ir funkcinių medijų procesų išmanymas ir gebėjimai paaiškinti, interpretuoti, vertinti, analizuoti, kurti, reflektuoti. Visa tai glaudžiai susiję ir su žurnalistiniais darbo procesais, tokiais kaip aktualios informacijos atranka, jos patikimumo tikrinimas, tiesos ieškojimas ir pan. Plačiąja prasme MIR pabrėžia šiuolaikinio asmens ir piliečio galimybes prisitaikyti prie kintančios visuomenės ir aktyviai dalyvauti viešame gyvenime.

Esminiai MIR gebėjimai
Gebėjimai Samprata
Prieiga, informacijos gavimas Medijų ir technologinių įrankių radimas ir naudojimas pasiekti ir dalintis informacija su kitais
Analizė ir vertinimas Pranešimų suvokimas ir kritinis mąstymas analizuojant pranešimų kokybę, teisingumą, patikimumą ir požiūrius atsižvelgiant į galimus pranešimų efektus ir poveikį
Kūrimas Generavimas ir kūrimas turinio, kaip  saviraiškos, kūrybiškumo ir pasitikėjimo forma, suvokiant tikslą, auditoriją ir naudojamas technikas
Reflektavimas Socialinės atsakomybės ir etikos principų taikymas dermėje  su   asmens tapatumu, patirtimi  ir komunikaciniu elgesiu
Veikimas Individualus ar kolektyvinis bendradarbiavimas skleidžiant žinias ir sprendžiant šeimos, darbo ar  bendruomenės problemas,  dalyvavimas, kaip bendruomenės nario,  sprendžiant vietinius, regiono, nacionalinius ir tarptautinius  klausimus

Šaltinis: Hobbs, R. (2010). Digital and media literacy: a plan of action. The Aspen Institute.

‘Naujienų raštingumas’ fokusuojasi į siauresnius, tačiau ypač demokratiniams procesams aktualius dalykus, tokius kaip pilietinį įgalinimą per tikslią ir teisingą informaciją ir pan. Šiame kontekste svarbu visuomenės nariams suformuoti ir plėtoti reikalingą žinojimą ir supratimą apie įvairias medijų industrijas, žurnalistinius produktus ir efektus, taipogi ir apie neprofesionaliai parengtą, manipuliatyvią, propagandinę informaciją, taip gebėti reflektyviai ir kritiškai vertinti savo veiklą medijų aplinkoje. Itin svarbus dėmesys čia skiriamas piliečio ir kritiško, o ne pasyvaus medijų vartotojo kultūrinių kompetencijų ir socialinių įgūdžių (bendradarbiavimo, bendruomeniškumo, tinklaveikos, pilietiškumo) lavinimui (Livingstone, 2004). Todėl vienu svarbiausių MIR tikslų tampa ugdyti žinias, gebėjimus, etines nuostatas ir asmenines sąvybes (pvz. pasitikėjimą, atsakomybę, empatiją), kurios yra reikalingos dalyvavimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Šių žinių struktūravimui itin svarbūs gebėjimai analizuoti, vertinti, apibendrinti, redukuoti, abstrahuoti ir t.t. Kuo aktyviau naudojamos naujienų raštingumo žinios ir kompetencijos medijų vartojimo metu, tuo lengviau apsisaugoti nuo medijų aplinkoje kylančių rizikų ir neigiamų pasekmių (Martens, 2010). Medijų ir informacinis raštingumas turi būti nuolat atnaujinamas, nes to reiklauja kintančios aplinkos sąlygos.