MEDIJŲ EDUKACIJA

2017-09-04

UNESCO politika ir veiksmai medijų raštingumo atžvilgiu

Šiandien informacija ir žinios dažnai traktuojamos kaip strategiškai svarbiausi šaltiniai, o mokymasis – strategiškai svarbiausias sugebėjimas kiekvienam individui, bendruomenei ar tautai. Nepaisant to, kad priėjimas prie informacijos ir žinių per pastarąjį dešimtmetį padidėjo dėl aukštesnio daugelio pasaulio šalių raštingumo lygio, pastebimi iššūkiai ir kliūtys liko. Vis ar neaišku, kaip sukurti palankia mokymuisi aplinką ir kaip išugdyti piliečių gebėjimus. Dabar neraštingumo lygis auga dėl vadinamosios skaitmeninės atskirties, kuri veikia ne tik tuos, kurie yra neraštingi, bet ir tuos, kurie gali būti raštingi, efektyviai taikyti savo kompetenciją skirtingose gyvenimo pakopose. Ši skaitmeninė atskirtis nėra tik fizinė, materialinė ir techninė, ji taip pat apima žinias. Tam, kad būtų galima įveikti šiuos iššūkius ir naikinti šią atskirtį, reikalinga nauja prieiga prie raštingumo, kuri yra labiau situacinė, pliuralistinė ir dinamiška, kreipianti dėmesį į savo informaciją, komunikaciją, medijas bei techninius ir skaitmeninius aspektus.

Medijų ir informacijos raštingumas (MIR) apjungia informacinį raštingumą ir medijų raštingumą, kartu su informacijos ir komunikacijos technologiją bei skaitmeninį raštingumą kaip nauja forma, kuri padeda įgalinti žmones, bendruomenes ir tautas dalyvauti ir prisidėti prie globalios žinių visuomenės. Tokios prieigos įsisavinimas turėtų būti matomas geresnio prieinamumo, konvergencijos, informacijos ir medijų turinio platinimo kontekstuose įvairiais formatais ir per skirtingus skaitmeninius įrankius. MIR padeda vystyti kritinį mąstymą ir problemų sprendimą, taip pat didina bendradarbiavimą ir dalyvavimą. Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi investuoti į MIR aplinkos kūrimą ir kad piliečiai turi būti aprūpinti būtinais įrankiais ir šaltiniais, kad pasiektų individualius, profesinius ir visuomeninius tikslus, kurie yra pagrįsti su MIR susijusiomis kompetencijomis.

Per medijų ir informacijos raštingumą UNESCO prisideda prie universalių žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių skatinimo, priėjimo prie informacijos tiekimo ir raiškos laisvės. Tokį raštingumą turintis žmogus turi būti ne tik informacijos ir medijų turinio vartotojas, bet ir atsakingos informacijos siekėjas, žinių kūrėjas ir inovatorius, kuris geba priimti skirtingų informacijos ir komunikacijos įrankių ir medijų privalumus. Prieš pradedant politikos procesą ir strategijos vystymą, UNESCO ragina savo valstybes nares pirma surinkti pagrįstus ir patikimus duomenis apie MIR gebėjimų buvimą savo šalyse. Žinodami apie egzistuojančius iššūkius ir MIR naudą, politikos ir sprendimų kūrėjai bus įgalinti priimti tikslius strateginius sprendimus, atsižvelgiant į tai, ko labiausiai reikia dabartinei situacijai.

MIR vertinimo sistema apima dvi pakopas. Pirmoji pakopa yra šalies pasiruošimas – tai informacijos teikimas apie medijų ir informacijos raštingumo lygį šalyje ir jos gebėjimai priimti su MIR susijusias iniciatyvas. Bendro vaizdo sudarymui naudojami egzistuojantys tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai duomenų šaltiniai, pabrėžiantys nacionalinių iniciatyvų priemones, kurios gali prisidėti prie individualių MIR kompetencijų vystymo. Pakopa susideda iš penkių su MIR susijusių kategorijų:

  • MIR edukacija
  • MIR politika
  • MIR tiekimas (supply)
  • MIR priėjimas ir naudojimas
  • Pilietinė visuomenė

Antroji pakopa yra MIR kompetencijų nukreipimas į visus piliečius, bet ypač į mokytojų paruošimą ir mokymą. Kadangi mokytojai yra pagrindiniai žinių „saugotojai“, jie turi būti remiami ir įgalinami. Medijų ir informacijos raštingumą turintis mokytojas perduoda savo žinias mokiniams ir studentams, kurie vėliau skatina MIR ir daro įtaką visuomenei. MIR vertinimo sistema apima MIR Kompetencijos Matrica kompetencijų vertinimui individualiu ir instituciniu lygiu. MIR kompetencijos gali atspindėti kontekstinius nacionalinius veiksnius, kurie palengvina MIR palankios aplinkos kūrimą. MIR Kompetencijų Matrica susideda iš šių elementų:

  • MIR komponentai (components)
  • MIR medžiagos (matters)
  • Kompetencijos (competencies)
  • Atlikimo kriterijai (performance criteria)
  • Įgudimo lygiai (levels of proficiency)

Tarptautinės organizacijos, įskaitant UNESCO ir Tarptautinę Bibliotekų Asociacijų Federacija ir Institucijas (International Federation of Library Associations and Institutions; IFLA) yra susikoncentravusios į su informacija susijusių kompetencijų, reikalingų šiandieniniame pasaulyje, klausimus. Nacionalinės organizacijos, kaip ir tarptautinės, tikslina arba vysto struktūras, kurios apjungia naujas informacijos tiekimo ir naudojimo realijas. Informacinio raštingumo sąvoka yra UNESCO iškeltuose interesuose. Informacijos raštingumo ir medijų raštingumo konvergencija, kaip ir didėjanti OER (Open Educational Resources) svarba, charakterizuoja šios įtakingos organizacijos akcentą. UNESCO yra Jungtinių Tautų narė ir jos tikslai yra tokie patys:  taika ir saugumas, teisingumas ir žmonių teisės, ekonominio ir socialinio progreso skatinimas, geresnis gyvenimo lygis.

UNESCO Komunikacijos ir Informacijos sektorius, kurio tikslai apima žmonių įgalinimą per laisvą idėjų srautą ir priėjimą prie informacijos, žinių, identifikuoja MIR kaip gebėjimų ugdymo (ang. capacity-building) objektą. Sektoriaus svetainėje pateikiamas toks pareiškimas: Žmonių įgalinimas per informacijos ir medijų raštingumą yra svarbi prielaida nešališko priėjimo prie informacijos ir žinių puoselėjimui, viską apimančios žinių visuomenės kūrimui. Šis pareiškimas išplečia informacijos raštingumo sąvoką, apimančią medijų raštingumą kaip dalį sudėtinės konstrukcijos, kuri susijusi su priėjimu, žinių įgijimu ir įgalinimu. Toliau pareiškimas teigia, kad informacijos ir medijų raštingumas leidžia žmonėms interpretuoti ir susidaryti nuomonę kaip informacijos ir medijų vartotojams, taip pat tapti įgudusiais informacijos ir medijų žinių kūrėjais ir teikėjais. Ši prieiga pažymi kritišką vartojimą ir skaitmeninės informacijos kompetentingą kūrimą medijų aplinkoje. UNESCO koncentruoja savo pajėgas nacionalinių medijų ir informacijos raštingumo politikų vystymo skatinimui. Kaip UNESCO iniciatyva, šis akcentas į medijų raštingumo vystymą pripažįsta tarptautinės dimensijos susirūpinimą. Per šį darbą, UNESCO akcentuoja švietimo politiką ir mokytojų įgalinimą integruoti medijų ir informacijos raštingumą į mokymo procesą, aprūpinti juos tinkamais pedagoginiais metodais ir mokymo planais.

Savo ketinimų rimtumą šioje srityje UNESCO parodė  savo prisidėjimu finansuojant pirmą tarptautinį medijų ir informacijos raštingumo forumą, vykusį  2011-ųjų liepą Fez, Maroke. (Plačiau – https://www.unaoc.org/2011/06/the-first-international-forum-on-media-and-information-literacy-mil/) Šis forumas buvo pirmasis forumas, nagrinėjantis medijų ir informacijos raštingumą kaip sudėtinų kompetencijų rinkinį (žinių, įgūdžių ir požiūrio) tarptautiniu lygiu. Problemos, susijusios su medijų, interneto ir kitų informacijos tiekėjų svarba ir poveikis mokymuisi, kultūrai ir viešajai nuomonei, taip pat MIR praktikų ir globalaus interneto valdymo įgalinimo efektas buvo tarp pagrindinių temų, diskutuojamų forume. Forumas, organizuotas Adbellah universiteto ir UNESCO globoje su kitais partneriais, išleido deklaraciją, tvirtinančią aštuonis principus, grįstus socialine, asmenine, ekonomine ir kultūrine MIR svarba. Žemiau pateikiami pirmieji penki, tiesiogiai susiję su problemomis:

  1. Dar kartą patvirtinamas įsitikinimas, kad MIR yra fundamentali žmonių teisė, ypač skaitmeniniame besiplečiančios informacijos ir komunikacijos technologijų konvergencijos amžiuje.
  2. Laikomasi nuomonės, kad MIR padidina žmonių gyvenimo kokybę ir darnų vystymąsi, pilietiškumą.
  3. Pabrėžiama MIR svarba socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam vystymuisi.
  4. Pažymima, kad pagrindinės kliūtys visapusiškam MIR vystymuisi yra nežinojimas dabartinių įgalinimo mastų.
  5. Tikima, kad MIR yra pagrindas patraukti visus piliečius, vyrus ir moteris, o ypač jaunimą, aktyviam visuomeniniam dalyvavimui.

Medijų ir informacijos raštingumas ypač svarbus šiais laikais, kai pasaulyje, realybėje ir virtualioje erdvėje, didėja poliarizacija, radikalizmas, ekstremizmas, vis daugiau neapykantos kalbų. Dažnai aptinkami „baimės diskurse“, šie reiškiniai kelia grėsmę žmogaus teisėms ir žlugdo solidarumą. UNESCO prieiga užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui turi tris atšakas: 1) per ugdymą 2) skatinant laisvas, nepriklausomas ir pliuralistines medijas 3)  švenčiant kultūrinę įvairovę per alternatyvius pasakojimus socialinėse medijose. MIR yra stiprus įrankis, veikiantis mokymo, kultūrinį ir socialinį kontekstus. Tai gali padėti įveikti dezinformaciją, stereotipus ir netoleranciją, perteikiamus per kai kurias medijas ir virtualioje erdvėje. Čia kritinės empatijos skatinimas yra vienas iš esminių elementų. Taip pat įvairūs komponentai yra aptinkami MIR dimensijoje. MIR įgalina žmones domėtis, ieškoti, kritiškai vertinti, naudoti ir prisidėti prie informacijos ir medijų turinio išmintingai.

Per pastaruosius 40 metų, kurie pasižymėjo progresu žmonių komunikacijoje ir informacijos prieinamume, UNESCO buvo labai aktyvi. Nuo Griunvaldo Deklaracijos 1982-aisiais iki Rygos Rekomendacijų 2016-aisiais, UNESCO su partneriais iš viso pasaulio nuolat plėtojo žinias medijų ir informaciniame raštingume tam, kad būtų sukurta kritinė mąstysena. UNESCO misija yra skatinti medijų ir informacijos raštingumą turinčias visuomenes per jų tarpininkų, kurie įsisavintų visapusišką strategiją su skirtingais šaltiniais ir iniciatyvomis. Šaltiniai apima mokymo planų vystymą, gebėjimų ugdymą, politikos propagavimą, tyrimus, tinklų ir socialinių medijų skatinimą, paramą Globalaus Aljanso Medijų ir Informacijos Raštingumo Partnerystėje. Tam, kas medijų ir kitos informacijos tiekėjai pasiektų savo tikslus, reikalinga kritinė mąstysena, kas reiškia MIR programų mokyklose vystymą nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiais.

UNESCO yra pagrindinė organizacija, kuri skatina mokymą visiems globaliu mastu. Mokymas visiems augančiame pripildyto medijų pasaulio kontekste – su besikeičiančiomis bibliotekomis – iškelia MIR visiems svarbą. UNESCO prisidėjimas užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui yra įtvirtintas Jungtinių Tautų Veiksmų Smurtinio Ekstremizmo Prevencijai Plane (United Nations Plan for Action to Prevent Violent Extremism; PVE). Planas apima ugdymo, įgūdžių vystymo, įdarbinimo klausimus; jaunimo įgalinimą; internetą ir socialines medijas, komunikaciją ir lyčių lygybę, moterų įgalinimą. UNESCO koncentruojasi trijose srityse: 1) užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui per ugdymą 2) skatinti pozityvų medijų vaidmenį užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui 3) švenčiant kultūrinę įvairovę per alternatyvius pasakojimus socialinėse medijose. Pagrindinių iniciatyvų šioje srityje pavyzdžiai yra pateikti žemiau: (https://www.un.org/counterterrorism/ctitf/en/plan-action-prevent-violent-extremism)

  • Ugdymo srityje pagrindinė iniciatyva yra šaltinis „Mokytojų gidas užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui ir radikalizmui“
  • Medijų ir interneto sityje, UNESCO vadovavo tarptautinei konferencijai „Jaunimas ir internetas: kova prieš radikalizmą ir ekstremizmą“. Tarp daugybės kitų paruoštų šaltinių, UNESCO išleido leidinį pavadinimu „Countering Hate Online“
  • Kultūriniai veiksmai apima #unite4heritage kampaniją, kuri įtraukia jaunus žmones į pozityvių alternatyvių pasakojimų plėtojimą skirtą įveikti propagandai prieš kultūrinį paveldą ir įvairovę
  • Panašus tarpdisciplininis veiksmas, UNESCO MIL CLICKS judėjimas buvo pradėtas 2016-aisiais bendradarbiaujant su daugybe partnerių. MIL CLICKS atstovauja medijų ir informacijos raštingumui: kritinis mąstymas, kūrybiškumas, raštingumas, tarpkultūriškumas, pilietiškumas, žinios ir pastovumas. Tai socialinių medijų judėjimas, skatinantis kritinę mąstyseną ir atsakingus žmonių paspaudimus (ang. clicking) internete jų kasdieniniame naršyme.

Aukščiau pateikta informacija yra tik nedidelė dalis informacijos, naudotos iš knygų, nurodytų straipsnio pabaigoje. Tai trumpai aptarta UNESCO veikla medijų ir informacijos raštingumo srityje, pagrindinės globalios politikos gairės. UNESCO yra pagrindinė organizacija, formuojanti ir įgyvendinanti medijų ir informacijos raštingumo politiką.

Šaltiniai:

  1. UNESCO. 2013. Global Media and Information Literacy Assessment Framework: Country Readiness and Competencies. Paris: place de Fontenoy.
  2. Mackey, Thomas P., and Jacobson, Trudi E. 2014. Metaliteracy: Reinventing Information Literacy to Empower Learner. America Library Association.

UNESCO. 2016. Media and Information Literacy: Reinforcing Human Rights, Countering Radicalization and Extremism. Paris: place de Fontenoy.